• 

• Elektroninis dienynas
• Prašymų formos
• Bendradarbiavimas
• 2 procentai
• Kontaktai
• 

 ● Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokinių pamokų lankomumo apskaitos ir nelankymo prevencijos tvarka

 ● Dėl mokinio sveikatos būklės pažymėjimo 2018-2019 m.m.

 ● Socialinė parama mokiniams

 ● Dėl informacijos apie nemokamą maitinimą ir pavežėjimo apmokėjimo prašome kreiptis į soc. pedagogę Sonatą Grigaravičienę, I aukštas 107 kab.

„Tėvų linija“ – nemokama specialistų pagalba tėvams telefonu

Informacinis leidinys tėvams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją „Vaikai seka tėvų pavyzdžiu“

Šeimos ir asmens saviugdos centras kviečia į programą išsiskyrusių šeimų vaikams

Leidinys „Vadovas tėvams. Kaip padėti vaikui renkantis karjerą“

ATMINTINĖ „KUR GALIMA KREIPTIS PAGALBOS, JEIGU VAIKAS VARTOJA PSICHOAKTYVIĄSIAS MEDŽIAGAS“

Kas yra smurtas?

    Tai sąmoningas fizinės ar psichologinės jėgos ar pranašumo panaudojimas prieš save patį, kitą asmenį, asmenų grupę ar bendruomenę. Smurtavimo pasekmė yra arba gali būti sužalojimas, mirtis, psichologinė ar materialinė žala ir sutrikęs vystymasis. Smurtas dar įvardijamas kaip veiksmas, kai stipresnysis silpnesniojo atžvilgiu rodo savo pranašumą.

     Fizinis smurtas – tai mušimas, smūgiavimas, spardymas, mušimas įvairiais daiktais, stumdymas ir purtymas.

    Emocinis smurtas – tai nuolatinis barimas ar aprėkimas, kritika ir kaltinimai. Kartu tai toks tėvų ar globėjų elgesys, kuriuo stengiamasi sunaikinti teigiamą vaiko požiūrį į save, nuolatinis atstūmimas, tyčiojimasis.

    Lytinis smurtas – vertimas  ar įtikinėjimas lytiškai santykiauti, dalyvauti lytinio akto metu. Vaikai gali būti skatinami žiūrėti pornografinius filmus ar nuotraukas, trikdomi seksualiniais pasiūlymais ar komentarais.

Smurtą gimdo patyčios

    Specialistų manymu, tarp vaikų plintanti patyčių banga – puiki terpė smurtavimui. Patyčios ir pažeminimai yra taip paplitę, kad dažniausiai nevertinami kaip blogybė, o priimami kaip norma. Daugelis psichiatrų vieningai sutaria, kad smurtas kyla iš gėdos ir patirto pažeminimo jausmo. Pažemintas žmogus, norėdamas atkurti savo vertę, dažnai griebiasi smurto. Taip jis pasijunta stipresnis, protingesnis.

Informacinės priemonės ir smurtas prieš vaikus

    Vaikai ir jaunimas yra pirmieji, kurie pasinaudoja naujovėmis. Todėl tikimybė, kad jie  nukentės nuo smurto, plintančio informacinėmis priemonėmis, tiek fiziškai, tiek psichologiškai – didžiausia. Šiuo metu skiriamas vis didesnis dėmesys smurtui internetinėje erdvėje, mobiliaisiais telefonais. Nepriklausomai nuo amžiaus, internete vaikai neretai susiduria su įvairiais pavojais. Statistika byloja, kad atsitiktinai ar sąmoningai, bet nepilnamečiai lankosi pornografinio bei kitokio jiems netinkamo turinio svetainėse. Nors ir perspėjami to nedaryti, smalsūs ir neatsargūs vaikai neretai noriai bendrauja su nepažįstamais žmonėmis, pateikia jiems savo asmeninius duomenis. Be to, vaikai labai daug laiko praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, prarasdami savikontrolę. Daugelis jų net susitapatina su sukurtais žaidimų herojais. Nemažai vaikų, turinčių bendravimo problemų realiame gyvenime, ieško virtualių pašnekovų supratimo.

 Organizacija “Gelbėkit vaikus” išskiria šias smurto, plintančio informacinėmis priemonėmis, apraiškas:

•  Medžiagos, susijusios su seksualiniu vaikų išnaudojimu arba psichologine žala vaikui, kūrimas ir platinimas;

• Verbavimas internete (naudojimasis vaiko patiklumu, siekiant jį nuskriausti);

• Įžeidinėjimai ir grasinimai.

Pagalba vaikams

• Skirkite kuo daugiau dėmesio savo vaikui. Domėkitės jo pomėgiais, laisvalaikiu, draugais. Skatinkite vaiką papasakoti ne tik gerus dalykus, bet ir jį slegiančias problemas. Kuo daugiau bendraukite "nevirtualiai";

• Ribokite laiką, praleidžiamą prie kompiuterio. Nustatykite sėdėjimo/naršymo internete normas;

• Informuokite vaikus apie internete kylančius pavojus.